Pijus Burakas: „Į plakatus žiūri tik tie, kas žiūri“
Visai neseniai eidama gatve pastebėjau troleibusą, išmargintą tekstais apie Rusų dramos teatrą. Gal net ir stabtelėjau – maloniai. Tą pačią dieną feisbuke pasibeldė kvietimas į Pijaus Burako plakatų parodą. Perskaičiusi kvietimo tekstą supratau, kodėl tuomet gatvėje troleibusas pasirodė toks įdomus. Juk jo apipavidalinimo sprendimo autorius – tas pats vaikinas, kuris sukūrė festivalio „Fire“ logotipą ir savo darbais kvietė į ne vieną didesnio ar mažesnio mastelio atpalaiduoto duslaus ritmo renginį.
Parodos sostinės Akademijos galerijoje atidarymas – dar tik sausio 21-ąją (beje, gros dažni Pijaus bendradarbiai Genn Bo & Souldatov), bet akį jau galima pratinti. Trumpi klausimai ir kiek ilgesni atsakymai Pijui, atstovui plakatistų luomo, išties daug prisidedančio prie to, kad vakarėliai, koncertai ir kiti renginiai sulauktų kuo rimtesnio dėmesio. Pažadu prie man tik iš šalies įdomios, bet tikrai svarbios grafinio dizaino diskotekose temos netolimoje ateityje grįžti ir rimčiau.
Kokiam renginiui nupiešei pirmąjį savo plakatą?
Tiksliai nepamenu, kada tai buvo, tikriausiai 11-oje klasėje, rodos, prieš 9 metus. Todėl parodysiu kitą, kurtą prieš 7.
Koks klientas geriausias, ir koks – blogiausias?
Geriausias klientas yra tas, kuris pasitiki kūrėju.
O blogiausias – kuris ir taip viską žino.
Įkvėpimas. Kaip gaudai?
Tai sudėtingas ir slidus dalykas. Mane žavi „senieji“, vyresniosios
kartos plakatistai ar kiti kūrėjai. Knygose yra daug „gražių“ dalykų, tikriausiai pirmieji mano darbai buvo daugiau „gražūs“. Dabar daugiau koncentruojuosi į idėją, pagrindinę mintį, kuria noriu patraukti žiūrovo dėmėsį, nežinau ar tai visada pavyksta.
Užsakovas ar tu sako paskutinį žodį diskusijose dėl „grožio“?
„Grožis“... Grožis turi būti teisingas. Vien pasakyti „tai yra gražu“ nepakanka, vieniems graži yra rožinė spalva, kitiems – juoda.
Paskutinis žodis nuskamba tiek iš mano lūpų, tiek iš užsakovo. Gerai kad klientai geri, nors būna įvairių. Neretai žmogus, pasakęs galutinį žodį, teikia pirmenybę manajam, taip ir gyvename.
Geriausia aplinka darbui.
Kuriant svarbiausia ramybė, nesvarbu, ar sienos baltos ar juodos, ar lubos žemos, ar aukštos. Žinoma, svarbi ir muzika, o ji būna įvairi.
Kokią techniką naudoji?
Naudojuosi ir kompiuteriu, bet kūrimo procesą pradedu nuo A4, pieštuko ar plunksnos.
Labiausiai patikę kolegų dizaino sprendimai renginiams.
Nesakau, kad Lietuvoje nėra gabių dizainerių/artų, jų yra, tik kažkodėl dauguma plakatų ar skrajučių padaryta trendo vardan. Ir taip visame pasaulyje. Trendas mane erzina nes tai praeina ir nepalieka nieko įsimintino. Man patinka (matyt ir daugumai) kai grafinis dizainas palieka įspūdį, kuris įsimena.
Žavi Rimvydo Kepežinsko „Birštono Jazz“ festivalio plakatai. Petro Navicko plakatas filmui „Anarchija Žirmūnuose“ man paliko įspūdį, nes iki šiol panašių šioje srityje nesu matęs, taip pat Karolio Strautnieko su tuo pačiu Petru plakatas filmui „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, Indrės Vaičiukaitės plakatas „Cafe de Paris“ renginiui „PING PONG - SPITZIN vs ROLL“.
Ar pieši plakatus tik tokios muzikinės stilistikos renginiams, kuri tau artima?
Taip jau nutiko, kad plakatus pradėjau kurti nuo dub/reggae renginių. Tuo metu ir pats ir grodavau, ir plakatus kurdavau, dabar retkarčiais irgi tenka lygiai taip pat daryti.
Man patinka įvairi muzika. Nesibaidau, nei house, nei techno. Kuo skambesys įvairesnis, tuo įvairesni grafiniai sprendimai.
Dirbi ir su Rusų dramos teatru, kokie pagrindiniai vakarėlių ir spektaklių vizualinių sprendimų skirtumai? O panašumai?
Tiek teatro, tiek muzikinių renginių plakatai iš vienos pusės yra panašūs. Tačiau neretai teatro plakatus kuriu mažiau spalvotus, pabrėžiu monumentalumą, koncentruotą kompoziciją. Nors atsižvelgiant į užsakovą pasitaiko išimčių.
Renginių plakatus kuriu kiek dinamiškesnius ar žaismingesnius. Vienintelis panašumas tarp jų, kad paišau ranka ir tai, kad tiek teatriniuose tiek muzikiniuose stengiuosi kaskart rodyti draivą, kad žiūrovas stabtelėtų ir susikoncentruotų į vaizdą, plastiką bet vėlgi į plakatus žiūri tik tie, kas žiūri.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS