„Baltijos elektronika“ – dieninis diskotekų veidrodis
Kai „Satta Outside“ paplūdimyje sukaitęs Nostra iš „Partyzanų“ pasakojo apie idėją surengti elektroninės muzikos konferenciją, man buvo skeptiškai įdomu. Galiausiai viskas susiklostė taip, kad į pirmąjį tokį susibėgimą „Baltijos elektronika“ visus kitus kviečiame jau mes abu. Kas ten vyks?
Konferencija, bent jau pirmoji, bus skirta ir ateičiai, ir praeičiai. Norit eiti toliau svarbu išanalizuoti istorijos klaidas, tiesa? Nesu tikra, kiek atviri bus diskusijų apie renginių reklamą, muzikos leidybą, naktinio klubo aktualijas ar rėmėjų paiešką dalyviai ir ar dalinsis komercinėmis paslaptimis. Visgi, nujaučiu, daugelis nustebs, kokie visgi esame panašūs ir, nors metodus bei priemones atrandame skirtingais keliais, visų tikslai veda į tą patį. Priversti žmones šokti. Ir gausiai. Kiek pinigų iš to uždirbti – jau asmeninis kiekvieno reikalas. Žinau viena – labdara užsiimti gali tik nedaugelis.
Kam tai įdomu? Visų pirma tiems, kurie diskotekas rengia. Taip pat tiems, kurie jose groja. Tiems, kurie padeda veiksmui vykti na, ir galiausiai aktyviausiems naktinėtojams. Daugeliui tai – viso labo laisvalaikio praleidimo būdas, bet tokių, kuriems nesinorėtų vieną niūrų savaitgalį staiga nebeturėti kur eiti, irgi pakanka.
Pradėjus krutinti organizacinius konferencijos reikalus ir dėlioti programą išlindo įdomių dalykų. Štai, pavyzdžiui, praėjusiais metais vieno aktyvaus Vilniaus reiverio Pauliaus susuktas dokumentinis filmas „Vilniaus naktys“, už kurį jam įteiktas žurnalistikos diplomas. Archyviniai kadrai ir sentimentalūs interviu nėra tobulybės viršūnė, bet įkvepia.
Netrukus po to atradau ir prieš penkerius metus savo pačios surašytą „Lietuvos naktinio gyvenimo istoriją trumpai“ – keliolika tūkstančių spaudos ženklų, kapotas srautas apie tikrai ne viską, bet apie Madžiūnus, „Pakalnę“, „Exit“ ir net „Connect“. Be to, vienas Londone gyvenantis lietuvis jau keleri metai rašo knygą-disertaciją apie tą patį.
Žodžiu, nugyvenę ir prisilinksminę jau esame daug. 2010-ieji tikrai nėra aukščiausias naktinio gyvenimo istorijos taškas. Ar duobė? Norėtųsi tikėtis, kad žemiau ir pilkiau nebenusirisime, kalbų apie tai, kad kultūros šiame reikale nebeliko, jau pakanka. Į 2007-ųjų aukštumas pakilti lengva nebus, bet kai žinai, kad turi bendraminčių, nors ir skirtinguose muzikiniuose paribiuose, veikti kažkaip drąsiau. Išsikalbėti sveika. „Baltijos elektronika“ – ne „Baltijos kelias“, bet ir diskotekos – ne visas gyvenimas.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS