Yra gyvų?
Aš - viena iš tokių, nes maratoną pavyko baigti laiku ir sėkmingai. Netgi be galvos skausmo.
Penktadienį Kongresų rūmuose mane aplankė nušvitimas ir už tai dėkinga esu Franko Zappos simfonijoms. Nepliurpsiu daug - visą kaifą susigandinčiau.
Neilgai pasidžiaugiau akademiniu atvirtimu ir netgi anksčiau nei vidurnaktį jau nepadoriai atkakliai žiūrėjau nepadoriai piktam "Arkos" apsauginiui į kaktą. Kadangi didžiąją publikos dalį sudarė per daug gyvenime dar neužsiėmęs jaunimas, visos salės jau buvo pilnos ir pragarėlis virė kaip turi būt. Pagrindinėj mėsmalėj sukosi "The Prodigy", praeinamam kieme tarp rūbinės ir ramesnių šokių kažkas linksmai bandė savo fonoteką - nuo "Red Hot Chili Peppers" iki Seano Paulo bei "Fugees". "2 many DJs" man seniai ne naujiena, taigi traukiau ieškoti kitų įdomybių.
Nors buvau įsitikinusi, kad Pranzą jau praleidau, pasirodo, dėl techninių trukdžių (piktosios jėgos mano pusėje, cha) jis pradėjo kaip tik man atėjus, taigi prisijungiau prie linguojančių nekapojančio ir netaškančio dramenbeiso ritmu. Netrukus ir radau pliusą didžiausiam "Arkos" galerijos minusui - vienatiniam tualetui. Pasirodo, jei apsisprendi stovėti valandinėje eilėje, turi puikią progą nesiblaškydamas visą setą išklausyti. Antraip vis kur prireiktų nubėgt, o dabar ką - stovi, lauki, mėgaujiesi. Ir dar vykdai minios reikalavimą: "Vandens Riešutui! Daug vandens!"
Dar pasidžiaugiau naująja "The Prodigy - Voodoo People" interpretacija pagal "Pendulum" ir, matyt, visai laiku išbėgau į "Cozy", nes netrukus po to toj pačioj mėsmalėj vienas visiškas idiotas trenkė merginai ir po to visai pelnytai gavo atgal nuo susirinkusių smarkuolių. Renginių, o ypač pretenduojančiu į istorinius, tokie įvykiai nepuošia. Kaip ir vagystės - kažkokie kleptomanai prieš renginį pavogė visus 150 dovanoti skirtų CD. Užuojauta.
"Cozy" niekas nesimušė, beveik niekas nevogė, o Manfredas su Julyte susirinkusiems šokėjams smagiai dalijo jausmus vienas kitam. Naujas hitas - "Flat Pack - Sweet Child O'mine"! Kadangi šeštadienį dar laukė šiokios tokios pareigos, čia naktį ir baigsim.
Pareigos netruko prabėgti, nes jas skaidrino mintys apie jau tuoj tuoj "Gravity" įvyksiantį Šįbeitą. Gausi reklama šį kartą pasiekė būtent tuos, kuriuos reikia - nesusipratėlių matėsi nedaug, visi sveikinosi, bučiavosi ir džiaugėsi nuostabia naktimi. Tiesiog "Love, peace & unity", nors Pupa trankėsi gerokai karščiau, nei įprasta apšildantiems, ir nepraleido progos pateisinti jį kvietusiųjų pasirinkimą. Pranašiškai skambėjo "Its the first day of the rest of your life", o į taktą nekantriai linksėjo netgi DJ Sezzy ir Jurgis iš "Inculto", nekalbu jau apie visus kitus electro išpažinėjus.
Ir štai. Pusė antros, visų akys nukreiptos į DJ pultą, išnyra Ivanas. Nemelavo A. Višinskis, kad be galo į tikrąjį mesiją panašus. Toks pat kuklus, nuleidęs akis ir droviai besimarkstantis. Tik dar ir cigaretės nepaleidžiantis bei krepšyje visas didžiąsias nuodėmes slepiantis.
Per "What is behind that curtain?" dar bandėm apsimetinėti, kad klausimas retorinis, bet pasigirdus "Touch me, don't stop, do it" jau visi paeiliui rikiavomės priešais Smagghe narsiai atstatę kaktas. O jis vis išsitraukdavo koltą ir pliekdavo kulką tiesiai į tarpuakį. Pakeisdavo vinilą ir prisikeldavom. Ir vėl. Ilgai, pasimaivydamas su kai kuo iš savo "Fabric", techno ir breaks. Atlaikė net laiko persukimą, buvo sumaniai jo apgautas ir vertė mus kitais valanda ilgiau. Jei ten buvai, sutik - aš nekliedžiu. Ir argi, po galais, kam nors "Gravity" rėkusiam svarbu, kad Ivano nėra tarp šimto "DJ Mag" geriausiais skelbiamų? Komiška, bet tope yra tie, kurie deklaruoja "Mėgstamiausias mano DJ - Ivanas Smagghe".
Gyviausieji paryčiais nepripažino laiko patikrinto šokdintojo Guru Slut ir būriais lėkė į tą patį "Cozy", kur Bernie įsilinksminęs vieną po kito traukė hitus, tokius kaip Anthony Rother - "Father". Kym Wild sugebėjo apgauti visus bei atsitempti ir Ivaną, kuris iš pradžių vis dar droviai stovėjo kampe prie baro, sugniaužęs brangenybių krepšį, ir stebėjo tai, kuo virto jį pamatę lietuviai, o vėliau, girdėjau, atkuto. Nes pati jau pirmą sapną tuomet sapnavau.
Viskas dėl nesibaigiančio maratono - negražu juk žmonėms visai nemiegojus rodytis. Taigi sekmadienį sukau jau link "Belmonto", dar vieno "Pure Production" grandiozinio renginio. Netgi ištiso Helovyno karnavalo. Toli tai velniškai, galiu pasakyt. Dėl to niekaip ten neišsiruošdavau į atvirus vasaros šokius. Ir dėl to turbūt stovėjimo aikštelė jau pačioj vakaro pradžioj užgrūsta buvo. Arba visi labai skubėjo vietas užsiimti, arba skubėjo kuo anksčiau suvažiuoti, kad galėtų išgerti ir išblaivėti. Supaisysi čia.
Ir apskritai to renginio nesupaisiau. Matyt, jis skirtas tiems, kuriems malonu daug sumokėti ir paskui tuo pasigirti bei išleisti dar daugiau bare ir mėtytis į padavėjas monetomis. Tiems, kurie mėgsta stovėti tamsiuose koridoriuose eilėse prie tualetų bei stumdytis grūsdamiesi iš salės į salę neapšviestais laiptais. Taip pat tiems, kurie neprigirdi ir nuolatos skundžiasi garso trūkumu klubuose (man ausyse zvimbti po šio karnavalo nustojo tik vakar). Dar tiems, kurie visada atsineša vakarėlin akinius nuo saulės - man stroboskopai šaudė gerokai per aštriai. Na, ir galiausiai tiems, kurie klauso gan siauro muzikos spektro. Nes, kad ir kur nueitum - ar į hauso salę, kur "Narcotic thrust" leido tribal, ar į electro, kur Guru Slut kažkodėl kvietė šokt su "Depeche Mode - Precious" (gerai jau gerai, Saulty prieš tai šildė visai maloniai, o ir Guru greit pasitaisė su keliais jau pamėgtais kietesniais hitais), ar į pačią didžiausią daržinę, valdomą, tiesa, visada kokybiškų "Happyendless" - idėja ta pati. "Narcotic Thrust", beje, po to į tą didžiąją ir perbėgo - labai jau jam patiko tas lietuviškas svetingumas.
Paguodusi vargšę mergaitę, kuri teigė viską pametusi ir prašė cigaretės, bei šyptelėjusi įkandin marškinėlių "Mindaugėlis & Ivanoff forever" susitikau "exitininką" Šarūną. Tas porino pagaliau supratęs, kad kaimas tas Kaunas, kaimas, nes niekas tokių "masofkių" neorganizuoja. "O ar tikrai reikia?" - mintyse klausiau aš. Dar jis pasakojo, kad šeštadienį "Ex-it" vyko gan didelis nesusipratimas, kadangi Dave'as Seamanas grojo kažką visai ne tai, ko ir taip negausiai susirinkę žmonės tikėjosi. Kiek žinau, gausiau buvo "RyRalio" - helovyniški 600...
Vienas iš nedaugelio smagiai nuteikusių dalykų - pagaliau išgirsti "Inculto" su savo nesveikais semplais a la "Livin' on a Prayer" ir neįtikėtinai dailiai apsitempiančiu Jurgio mini ir jo akį vylingai dengiančia blondiniško peruko sruoga. Pavydėtinai nuoširdi energija. Nors, tiesa, ir jie pataikavo, klausdami "Ar jūs norit popso?" ir tėkšdami "Suk suk ratelį".
Nei erotinio šou, nei hauso miuziklo nebenorėjau laukti. Pirmasis, girdėjau, tesėsi keturiskart trumpiau, nei žadėta, o štai antrasis buvo visai įdomus ir linksmas. Ką gi.
Spalio 31-ąją nesilinksminau, noro nebebuvo. Tiek jau to. Juk penktadienis jau poryt. O užporyt - a-tooooostogos.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS