Jay Haze nori suburti meilės tautą
Nė žodžio apie techno ir house, nė žodžio apie Berlyną, klubai paliesti tik tam tikru kampu. Išties netipiškas interviu su didžėjumi, kurio vardas šiemet „Sūpynių“ belaukiant linksniuojamas dažniausiai. Jay Haze nėra tipiškas atlikėjas, tad kitas klausimų kampas ir vis tiek netikėti jo atsakymai nėra laužti iš piršto. Skaitinys apie geresnį gyvenimą ir meilę. Tinkamas turint omenyje, kad festivalis Pakretuonėje, kuriame meilės tikrai netruks, iššaus jau kitą savaitgalį. Aišku, turim ir ką įsijungti fonui.
Kas naujo tavo gyvenime?
Aš vis tas pats, tik tampu vyresnis ir stipresnis. Gyvenu Peru, save išreiškiu per muziką. Ir nebenoriu tos išraiškos išnaudoti piniginiams tikslams.
Ar Pietų Amerika – tavo namai?
Tikrai taip. Pajaučiau jau pirmą kartą čia apsilankęs. Šiame žemyne esu arčiau to, šalia ko noriu būti arti.
Prasidėjo vasara, kuri iki šiol buvo tau įsimintiniausia?
Praėjusi buvo tikrai puiki. Su sužadėtine daug laiko praleidom kalnuose, tyrinėjom natūraliąją mistiką, buvom dykumoje, nuostabiuose paplūdimiuose – tiesiog mėgavomės gyvenimu drauge. Todėl, manau, pastaroji ir buvo pati geriausia.
Daug dirbi su labdaros projektais, kas tave tam įkvėpė?
Visuomet jaučiausi įkvėptas padėti žmonėms. Būtent tai man suteikė pasitikėjimo savimi, kai labiausiai reikėjo. Matai, kai imi gyventi dėl kitų ir siūlyti jiems pagalbą, ir pats pradedi gyventi kiek kitaip. Galima sakyti, apskritai pasikeičia tavo gyvenimo filosofija. Sakau taip, nes pačiam taip buvo, ir esu prisiekęs sau, kad ir ką bedaryčiau savo asmeninės karjeros linkme, vis tiek stengsiuosi, kad bet kokiu atveju tuom kurčiau pozityvius pasikeitimus. O jei reikėtų paminėti konkrečius žmones, kurie mane tokioms idėjoms įkvėpė, jų vardų nežinau... Bet nemanau, kad jie tame įžvelgtų problemą.
Kaip renkiesi, kam padėti?
Didžiąją savo laiko dalį skiriu originalių ir kūrybiškų kelių motyvuoti žmones, kad jie norėtų padėti, paieškoms. Žinoma, ir pačiam darbui. Nežinau, ar galima tai vadinti „labdara“ – manau, čia reikėtų naujo žodžio, kurį gal kažkas kažkada sugalvos. „Red Dot Relief“ (pagalbos Japonijai idėja) yra išties įspūdingo masto projektas, kartu ir ženklas to, ką ateityje gali padaryti buvimas kartu, tikra muzika ir meilė. Taip pat tai buvo ir labai aiški žinia tamsiajai industrijos pusei, lyg tylus šauksmas: „Ei, mes laimim, eik su mumis arba pasiklysi savo ego pinklėse“.
Mano akimis, elektroninės muzikos kūrėjai labdaros srityje nėra tokie aktyvūs, kaip roko žvaigždės – Bono ir kiti. Kaip manai, kodėl?
Kad net nežinau, gal reikia jų pačių paklausti, che che. Švelnus žiniasklaidos spaudimas galėtų padėti jiems išvysti šviesą.
Kas tave šiandienos pasaulyje, be visų blogybių, džiugina? Kas verčia tikėti geresniu rytojumi?
Laimės siekiu keliais būdais. Kasdien medituoju, tai geroms mintims padeda iškart. Turiu gerų draugų – rūpinamės vieni kitais, tai daro mane stipresniu. Aplink mane daug meilės ir įkvėpimo, tai ir yra raktas į laimę. Reikia stengtis, kad tave suptų įkvepiančios asmenybės, bet ne tokie, kokiais norėtum būti, o tokie, kurie tau padėtų, kuriems padėtum tu.
Geresnis rytojus? Manau, jei kiekvieną akimirką suvoksi kaip palaimą, kiekviena nauja diena darys tave laimingesniu. Suprasi gyvenimo stebuklą ir vertinsi viską, kas vyksta. Kiekvienas momentas yra dabar, vakar ir rytoj.
Kaip tavo darbas ne muzikos srityje atsispindi tavo kūryboje?
Tiesą sakant, jis niekad nebuvo labai toli nuo to, ką darau. Muzika man buvo ir yra apie kovą. Turėjau kovoti lyg pragare, kad pasiekčiau tai, kur esu dabar, ir po tokios kovos tas buvimas dar malonesnis.
Kadaise užsiėmei ir stiklo skulptūra...
Stiklas, darbas su juo – mistiška ir kerinti išraiškos forma. Viskas čia vyksta galvoje, manipuliuoti galima tik pasitelkus gamtos jėgas. Valandų valandas stebėti ugnį – meditacijos forma. Turi ypač susikoncentruoti galvodamas apie temperatūrą, kuri palaikoma vienoje zonoje, tuo pačiu stebėti, koki o karščio pats stiklas, kitaip prarasi savo kūrinį. Man taip buvo su darbais, kuriuos kūriau savaitę – sudužo į tūkstančius gabalėlių tiesiog akyse! Stiklo menas – labai intensyvus. Visomis prasmėmis. Be to, stiklo pūtimas buvo viena svarbesnių žmogaus evoliucijos dalių, visi turėtume turėti tai galvoje.
Muziką dalinti dykai – išties gražus gestas, ypač žiūrint iš klausytojo pusės. Bet ar yra tame neigiamų atspalvių?
Šiuo metu aš tokių nematau. Jokio negatyvumo fakte, kad informacija yra laisva. Mums reikia jungtis, ir tai – puiki pradžia. Muzika yra kultūrinė išraiška, ši informacija yra sutverta perduoti nešališkais, net nestruktūriškais būdais.
Neseniai tavo leidykloje „Contexterrior“ pasirodęs „Love=Evolution”, buvo teigiama, yra paskutinis Jay Haze įrašas – tai tiesa ar nesusipratimas? Ar vis dar kursi bei pasirodysi gyvai?
Pasirodysiu vietose, kuriose jausiu pagarbą tam, ką darau, kuriose bus suvokiama, kad esu atlikėjas, kuris nieko nedaro pusiau. Gerbiu planetą ir viską, kas joje vyksta. Jei žmonės nori susijungti su mano darbu ir patirti vakarą, užpildytą gera muzika, tada, žinoma, aš noriu jiems groti ir kartu džiaugtis gyvenimu! Bet jei mane bookina išgirdę, kad Jay Haze – kietas vardas, ar kad aš kietai varau dūzgėse, tada geriau paieškoti kito atlikėjo, che che. Mano misija – muzikos ir kultūros pagalba suburti meilės tautą. Tai gali skambėti hipiškai, bet man nerūpi. Iš dalies dėl šio mano kelio kalti „Grateful Dead“!
Ar atlikėjas turi būti tavo draugas, jei nori su juo kurti muziką? Bendri projektai kokybiškesni, gilesni nei solo kūryba, ar nebūtinai?
Manau, nebūtinai. Galutinį rezultatą vertins klausytojas. Kartais drauge dirbti smagu, kartais reikalauja tikrai daug jėgų. Bet kuriuo atveju tai puikus būdas dalintis technika ir meile muzikai. Ne, nebūtinai dirbu tik su draugais, tiesa, tie atlikėjai turi būti draugiški, che che.
Kieno įvertinimas tau svarbesnis – kritikų ar gerbėjų?
Manau, gerbėjai yra svarbiausias dalykas muzikoje. Tikri gerbėjai – tokie, kuriems tavo muzika kažką duoda. Man gyvenime žmonės, kurių gerbėjas esu, tikrai svarbūs, todėl man analogiškai svarbus ir kitų palaikymas. Juk, palaikydami mano muziką, jie palaiko ir kitus mano darbus, žinodami tai, ar ne.
Esi apie kolegas muzikantus išsakęs tikrai drąsių minčių. Ar tai turėjo kažkokį grįžtamąjį ryšį?
Na, nugaros niekas neatsuko. Visuomet kalbu tik tiesą, tad galima pykti, kad tiesa atskleista, bet ne ant manęs, kad tai padariau. Tiesa ta, kad daugelis atlikėjų mane palaiko ir sutinka su tuo, kad mūsų scenai reikia daugiau tokių minčių. Interviu metu mano išsakyti faktai tėra nedidelė dalis to, kas kalbama vakarėlių pratęsimuose, kuriuose susirenka scenos didžiavyriai. Skirtumas tame, kad man užtenka kiaušų tai pasakyti viešai.
Ar esi gyvenime praleidęs kokią progą, dėl kurios iki šiol gailėtumeisi?
Ne, aš tiesiog dėkingas už kiekvieną naują dieną. Dėkingas už tai, kad esu gyvas, kad žmonės vertina sunkų mano darbą ir tikslus šią vietą paversti šiek tiek geresne!
---
Daugiau apie Jay Haze ir jo veiklą ne muzikos srityje galima sužinoti jo „Facebook“, pora man patikusių interviu apie margą jo gyvenimo kelią portalui „Resident Advisor“ guli čia ir čia.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS