Muzikos žurnalistų perteklius!
Ne vieną atsiliepimą apie festivalius skaičiau šią vasarą, ir ne vieną kartą man kilo antakiai iš nuostabos, kad už tokias apžvalgas dalinami nemokami bilietai. Taip, iš anksto juk neparodysi savo įžvalgų galios ir kritinės minties, o organizatoriams dažnai reikia ir pagalbos skleidžiant žinią prieš renginį, taigi katė sėdi maiše.
O po jo? Minčių koncentratas šiemet galėtų būti toks – su muzika viskas kaip ir OK (gal net pavydėti tokio gebėjimo glaustai mintis reikšti reikėtų), apie ją parašė mano kolegos kitur, tik alaus rūšių galėjo būti daugiau (įdomu, kaip tokių minčių autorius jaustųsi „Heineken Opener“). Lietus išgasdino arba ne, ir apskritai žmonės „Facebook“ po to kažką rašė, tai ir aš rašau. Dar gerai, jei pats parašau, bet kartais tiesiog pranešimo spaudai būsimąjį laiką paverčiu būtuoju kartiniu, ir štai, metas perekūrui.
Ne, nemanau, kad visi turi būti apsigimę muzikos kritikai, ir pasikaustę sportbačius aplakstyti visas scenas ar pamatyti visus iki vieno atlikėjus. Tikrai ne, tai nei įmanoma normalaus dydžio festivalyje, nei sveika. Bet juk bent dalis programos tikrai nusipelno platesnės apžvalgos, nei „buvo OK“, ar, dar geriau, „man tai visai patiko“, arba „per daug repo buvo“. Jei atrodo, kad nenusipelno, tuomet gal nei su kvietimu, nei su bilietu nevertėjo važiuoti.
Suprantamas man noras sutaupyti neperkant bilieto, ir taupyti galint kažką duoti mainais tikrai ne gėda (šiaip jau yra ir kitų būdų – pavyzdžiui, savanoriauti ar laimėti konkurse), bet nepadaryti to, ką žadėjai – blogas pasirinkimas. Taip, galėjai pavėluoti, susirgti ar pramiegoti, visa tai žmogiška, bet prisipažinti, perspėti, gal net atsiprašyti, kad tikslų neįvykdysi, irgi labai žmogiška.
Aišku, jei organizatoriams pakanka tiesiog fakto, kad festivalio ar renginio vardas buvo paminėtas žiniasklaidoje, o apie muziką juk patys viską parašė pranešimuose, tai viskas gerai.
Taip ir turim 80 muzikos žurnalistų šalyje. Gaila, kad tik iki festivalio pradžios.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS