Loranas Vaitkus, „Mix Subas“, praeitis ir ateitis
Skeptikams gal pasirodys kiek juokingas faktas, kad interviu iš laidos vedėjo ima antroji laidos vedėja. Visgi „Mix Sube“ esu tik mažąją laidos istorijos dalį, daug ko apie pačią pradžią, o ir eigą nežinau, o ir sprendimą spausti „stop“ Loranas Vaitkus priėmė vienas.
Taip, penktadienį, gruodžio 9-ąją, „Opus 3“ bangomis pasklis jau paskutinė neseniai penkerius atšventusios elektronikos detektyvų laidos „Mix Subas“ serija. Kai kurie liūdi, kiti gal net pyksta. Aš pasitikiu Lorano sprendimu, o jis viską tuoj pat paaiškins pats.
Turim puikų foną pokalbiui – Lorano man įrašytą lietuviškos eletkronikos aušros miksą. Vertingas kaip ir visi penkeri scenai dedikuoti metai. Beje, gausus laidų archyvas pasiekiamas čia, o dydžei Loranas Vaitkus iš diskotekų tikrai niekur nedings.
Tai pradedam nuo svarbiausio. Kodėl uždarai „Mix Subą“?
Manau, kad jau atėjo laikas. Laida dabar pakilime, todėl verta uždaryti dabar. Priežasčių – ir asmeninių, ir profesinių – yra daug, jos visos susidėjo į vieną krūvą.
Ar galvoji laidą pratęsti kitu formatu, pavadinimu, kitoje stotyje?
Ne. Šiuo metu apie tai nieko negalvoju, nes noriu pailsėti, tai man yra svarbiausia. Pavargau nuo tempo, nuo laidos, nuo radijo stoties ir apskritai nuo muzikos scenos. Ne tik lietuviškos.
O kaip tavo didžėjaus karjera?
Stengsiuosi groti mažiau, bet man didžėjavimas yra dalykas nr. 1 ir groti visada norėsiu.
Sakai, kad pavargai nuo muzikos, bet groti nori? Nesuprantu.
Pavargau nuo pačios industrijos. Ji mane liūdina. Ne taip seniai nežinojom, kad tokia industrija egzistuoja, dabar tai suprantam labai aiškiai, ir, ko gero, tai kuo toliau, tuo labiau tampa tik industrija. Juk dirbu dar dviejose radijo stotyse ir muziką matau iš visų pusių. Todėl ir liūdina.
Tai ar turėsi ką groti?
Tikiuosi! Kai nebebus ką, tai ir nebegrosiu.
O ar nemanai, kad nebevedant autorinės laidos sumažės tavo, kaip didžėjaus, poreikis, geidžiamumas?
Logiškai mąstant, turėtų. Kuo laida sėkmingesnė, tuo kvietimų groti daugiau.
Bet negi kviečia groti tik todėl, kad esi iš „Mix Subo“, o ne todėl, kad esi geras didžėjus? Juk jei nemokėtum groti, nekviestų?
Manau, didžiąja dalimi dėl to, kad turiu laidą. Pažiūrėkim juk į SiSi ar Rolandą Mackevičių.
Na, jie pradėjo groti klubuose dėl to, kad vedė laidas. Bet dabar jau ir groti moka.
Nepasakyčiau, kad labai gerai groja...
Gal gali prisiminti, ar pirma tapai klubų, ar radijo didžėjumi?
Viskas vyko vienu metu. Visų pirma norėjau būti didžėjumi, bet tais laikais, prieš dešimt ar dvylika metų, vienintelė išeitis buvo pirkti plokšteles, kurios buvo siaubingai brangios man, kaip moksleiviui. O muzika traukė, norėjosi kažką su ja veikti. Taigi įkūrėm piratinę radijo stotį ir bandėm kurti muziką, tuo pačiu taupėm pinigus grotuvams. Radijas irgi ėmė dominti vis labiau. Panašiu metu buvo uždarytos laidos „Mixas“ ir „Alexparty“, Lietuvoje nieko panašaus lyg ir nebeliko.
2003-aisiais nuėjau į džiazui dedikuotą radijo stotį „Pūkas 2“. Šiek tiek pažinojau jos programų vadovą Audrių Kalvėną, arba A. Masėną iš „Bentski Šou“. Juk viskas Lietuvoje per pažintis vyksta. Tai jei ne jis ir jo tikėjimas manimi bei kantrybė, nieko ir nebūtų buvę, ir šiandien su radiju nebūčiau susijęs. Pirmosios „Subo“ – Audrius ir pavadinimą sugalvojo, jis kilęs nuo žodžio „subkultūra“ – laidos tikrai tragiškos buvo.
Kaip „Subas“ skyrėsi nuo to, kas šiandien yra „Mix Subas“?
Na, tai buvo elektroninės muzikos laida, bet ji vis tiek tilpo į džiazinį „Pūko 2“ formatą, krypo į gyvesnę, acidjazz ir panašiai pusę. Jau tada laidoje buvo svečių – grojo Vidis, „RyRalio“, Astralas, „One Ear Stereo“. Ta prasme, ne technačiai. Viskas vyko Kaune, Šaldytuvų gatvėje.
Po mokyklos likai Kaune, vėliau visgi atsikraustei į Vilnių. Kodėl?
Norėjau. Radijuje neblogai sekėsi, buvau jau padirbęs ir „Kaunofone“, ir kitose Kauno stotyse, tad nusprendžiau, kad reikia kažko daugiau. „Mix Subas“ tuomet jau egzistavo – siųsdavau jas į „Opus 3“ iš Kauno. Taip ir sumaniau pats persikraustyti.
Persivedžiau į neakivaizdinį skyrių, nusiunčiau CV į visas įmanomas radijo stotis, beveik visos pakvietė, beliko pasirinkti. „Radiocentras“ pakvietė dirbti muzikos redaktoriumi ir leido toliau vesti laidą „Opus 3“, todėl ir atsidūriau ten.
Beje, kaip laidos pavadinime atsirado žodis „Mix“?
Nuo pat pradžių labiau koncentravomės į miksus. Ir daugiau užsieniečių, nors buvo ir lietuvių. Atskiri kūriniai „Opus 3“ ir taip grojo visą dieną, reikėjo kažko kito, tokia buvo idėja – miksai.
Kada pasigirdo ir gyvoji dalis, pokalbiai?
Mantas iš „Partyzanų“ labai agitavo, norėjo sugroti gyvą miksą studijoje. Tiesą sakant, manau, iš pradžių Mantas atvežė man Kiki ir Silversurfer, tada ir pats pagrojo. Sakė „blemba, taigi reikia“. Pagalvojau, kad tikrai.
Pamenu, dar iš Kauno važiavau į LRT dėl to gyvo interviu. 2006-ųjų lapkritis tai buvo, taip viskas ir užsisuko. Kvietėm grot lietuvius, Vilniuje grojusius užsieniečius, svečių gausėjo, siūlė ne tik „Partyzanai“, pats ėmiau klibinti, kas buvo įmanoma...
Kaip manai, ar svečiavimasis eteryje renginio vakarą turi realios marketinginės naudos renginio sėkmei? Ar tai labiau įvaizdžio dalykas?
Aš manau ir tikiuosi, kad turi ir finansinės, ir kultūrinės naudos. Žinoma, tai priklauso nuo laidos klausomumo. „Mix Subo“ pradžioje, kai Mantas atvedė Kiki ir Silversurfer, jokios apčiuopiamos naudos jam iš to tikrai nebuvo. Dabar, manau, turime įtakos ir renginių sėkmei.
Kokie laidos reitingai?
Tiksliai nežinau, bet palyginus su kitomis autorinėmis „Opus 3“ laidom „Mix Subas“ tikrai klausomiausia.
Kiek įdedi į tai pastangų?
Aš įdedu visą save! Viena priežasčių, kodėl nusprendžiau spausti stop, kad pavargau rūpintis absoliučiai viskuo. Laidoje atlieku penkiolikos žmonių darbą. Kai už tai negauni jokio atlygio, natūralu, kad ateina noras pailsėti.
Reitingai ir atsiliepimai geri, muzika lengvai prieinama, groti kviečia, tai gal pakaktų entuziazmo? Kur jis dingo?
Kai atiduodi tiek visko, tiesiog fiziškai išsenki. Materialinė nauda čia nebent tokia, kad mane dažniau kviečia groti. „Opus 3“ šiek tiek mokėdavo iki krizės, bet tai jau senokai buvo. Žinoma, puikus dalykas, kurio per šiuos penkerius metus gavau daug, yra kontaktai, pažintys, nauji draugai. Tokių tikrai atsirado. Tai ir yra vertingiausia. Bet toliau tęsti to vargo, žvelgdamas į radijo stoties situaciją ir lygindamas ją su laidos lygiu, kurį jau pasiekėme abu su tavimi, nematau prasmės.
Aukščiau eiti turint tokius nulinius resursus neįmanoma – reikia ir finansų, ir valdžios palaikymo, ir didesnės komandos. Be viso to progreso neįsivaizduoju, nebent plaukimą pasroviui ar net grįžimą atgal.
Turbūt tokiam sprendimui prireikė drąsos? Na, daug turim projektų aplink, kurie kadaise buvo aukštai, bet dabar merdėja… Tiesą sakant, pritariu tau ta prasme, kad geriau baigti dabar, nei dar po trejų metų, kai viskas bus užknisę ir abi laidos valandas leisi miksus.
Pavadinčiau tai susivokimu. Vieną dieną tiesiog supratau, kad arba dabar, arba bus per vėlu. Nes jau esu save pagavęs penktadienio pavakarę mąstant, kad visai nenorėčiau čia dabar tos laidos vesti. Net keliskart. Vadinasi, nėra gerai. Kodėl kiti to nepadaro, nežinau…
Niekada nesijautei išnaudojamas didžėjų ir renginių organizatorių?
Kai jausdavau, nesutikdavau su pageidaujamu laidos planu. Visada leidau sau atsirinkti tai, ko noriu labiausiai. Norinčių netrūksta, galima sakyti, net eilė šiokia tokia nuolat susidaro. Daug norinčių yra ir nepatekę.
Ar nėra taip, kad ratas užsidarė ir ėmė suktis iš naujo, visi norėti jau užsuko ir bijai pradėti kartotis?
Na, muzika kinta, ji nesikartoja. Bet apie svečius galima taip pasakyti. Tiesa, ne visus norėtus pavyko prisikviesti. Pavyzdžiui, Mamanios taip ir nesulaukiau.
Kodėl pats niekada laidoje nesi grojęs?
Taip tiesiog nusprendžiau dar „Subo“ laikais. Paskutinė laida – simboliška, galima nusistatymus ir sulaužyti.
Kalbant apie radiją apskritai, kiek jis reikšmingas šiais online laikais? Suprantu Mary Anne Hobbs ar Pete Tong, kurių auditorija milžiniška, bet Lietuvoje? Pritariu, kad tai – kultūra, bet jei nebūtų „Mix Subo“ ar „Zip Clubbing“, ar kažkas pasikeistų?
Šiek tiek pasikeistų. Juk esam klausomi. Svarbus dalykas yra žmonės, gyvenantys ne didmiesčiuose. Tame pačiame internete vienos vietos susitikti ir pasidalinti informacija lyg ir nebėra – Djscene.lt nebe toks aktualus, pripažinkim. Todėl tie, kuriems informacijos reikia, tikrai įsijungia ar bent įrašą internete perklauso. Klauso įvairūs žmonės, lankosi įvairūs didžėjai, skamba įvairi muzika. Tad viskas pakankamai objektyvu.
Turbūt svarbus čia ir lietuviškumo faktorius, ar ne? Jei tik transliuotum užsieniečių miksus ir perfabrikuotum užsienietiškas žinutes, tokio įdomumo nebūtų...
Taip, originalus turinys lietuviškame radijuje, ir ne tik jame, svarbiausias, ir tik jo dėka įmanoma konkuruoti su internetu. Jei varysi tą patį, ką žmonės jau perskaitė ar pamatė, nebus prasmės klausyti. Todėl „Mix Subas“ su savo žiniom, juokais ir pokalbiais ir klausomas. Pažiūrėkim į kai kurias „Zip Clubbing“ laidas, kuriose tik miksai skamba – jos nėra taip smarkiai gerbėjų vertinamos. O tokia „Gatvės lyga“ visada įdomi.
Kokia diena laidai palankiausia? Man visai patiko šeštadienio popietės... Penktadienį pailsi, prasibundi ir jungi radiją. Klystu?
Manau, penktadienio laikas „Mix Subui“ tikrai pats geriausias. Ruošiesi eiti į miestą, baigi darbus, galbūt klausaisi automobilyje grįždamas namo ar važiuodamas į tūsą ar net jau prepartindamas. Tikrai geriau, nei šeštadienio popietė.
Ką apskritai manai apie muzikos žiniasklaidą Lietuvoje? Kur dingo muzikos žurnalai?
Nėra kas juos pirktų. Anksčiau buvo, bet tuomet internetas nebuvo taip paplitęs. O dabar viską, kas įdomu, randi jame. Radijo stočių tinklalapiuose, žinių portaluose naujienų pakankamai daug, kalbant ne tik apie elektroninę muziką. O spauda miršta.
Tiesa, tikrosios muzikinės žurnalistikos tai tikrai visiškai nėra. Tik Zilnys. Turbūt dėl to, kad niekas nespėja įsigilinti. Jei būtų paklausa, būtų ir pasiūla.
Kino žurnalistikos poreikis yra... Kuo muzika kitokia?
Manau, viską galima nurašyti internetui ir muzikos bei informacijos gausai. Nei kas dabar ją fiziniu formatu perka, nei labai kam rūpi, ką kritikai galvoja. Imi albumą ir klausai, pasiekiamumas daug lengvesnis. Anksčiau perskaitydavai tris apžvalgas, gerai pagalvodavai ir tik tada eidavai kompakto pirkti ar jį internetu užsisakydavai. O dabar nueini į iTunes ir pasiimi du patikusius kūrinius, net viso albumo nebereikia pirkti.
Grįžkim dar į „Mix Subą“. Kaip vyksta muzikos atrinkimas laidai? Iš kiek kūrinių atsirenki tuos kelis, skambėsiančius pirmoje valandoje? Ar leidyklos prašo, ar tu prašai jų, ar išsirenki iš bendro katilo?
Nemažai esu laiškų prirašęs, kad leidyklos siųstų man savo produkciją. Atvirkščiai, kad leidyklos belstųsi pas mane, nėra buvę. Per pažįstamus – taip, bet „oficialiai“ ne. Kas ten žino užsienyje mus... O laidai muziką paprastai atsirenku iš kokio šimto kūrinių.
Skambesys pasikeitė, ar ne?
Tu atėjai ir ėmėm į viską žvelgti plačiau. Iki tol „Mix Subas“ buvo labiau keturi ant keturių, bet laikui bėgant atsirado ir kreivesnę, laužytą muziką išpažįstančių pašnekovų, ir įvairesnio skambesio. Manau, natūrali ir sveika progresija, augimas, kuris tik pridėjo populiarumo. Pats juk irgi judu į priekį, keičiuosi, atrandu naujus garsus. Kaip ir visi.
Nemąstai apie kitą žurnalistikos kryptį? Gal tapsi rašytojas, eisi į televiziją?
Apie spaudą tikrai negalvoju – per ilgai vargstu rašydamas. Televizija gal būtų visai įdomu, bet dabar apie tai negalvoju. Juk lieku dviejose stotyse iš trijų, aš radijo žmogus. Tiesa, ne eteryje. O televizijoje muzikinės laidos nedaryčiau – nėra ten joms vietos.
Kaip tau šiais metais atrodo naktinis Vilnius, gal net visa Lietuva?
Dabar, metų pabaigoje, ypač po kelių labai stiprių ir smagių renginių tampriam draugų būry, asmeniškai jaučiu kažkokį pakilimą ir atsigavimą .„Mix Subo“ gimtadienis, „pliusai“, Oliver Deutschmann... Dar kad ir ketvirtas Dubstep.lt gimtadienis Na tikrai labai smagu. Tai asmeniška ir subjektyvu, bet jaučiu, kad ir vėl vyksta kažkas gero, kuriasi iš naujo, ir tai mane džiugina.
Žiūrint į gruodžio kalendorių ir man per nugarą šiurpuliukai eina.
Tai va, va. Lyg viskas ir gerėja. Nesuprantu tik, kodėl ir kaip. Bijau, kad tai nebūtų laikina.
Gal kritinė masė žmonių pagaliau suėjo į vieną vietą? Visi buvo ir anksčiau, bet veikė atskirai, dabar gi veikia kartu?
Gali būti. Gal tai kažkiek ir „Mix Subo“ nuopelnas, che che. Norėčiau tuo tikėti.
Kur tau Vilniuje patinka groti?
„Opium“ ir „Soul Box“. Būtent dėl techninių dalykų, jie man grojant svarbiausi. Nuotaiką susikuri arba ne, bet jei grotuvai kreivi šleivi, o garsas neskamba, tai kokia ten nuotaika.
Kur blogiausia?
Prisimenu tragišką grojimą ŠMC per „Minimal Mondays“. Ten techninė bazė jau tikrai gėdinga... būna, kad į kitą miestą nuvažiuoji ir randi barą su išnuomotais šimtamečiais grotuvais, kai nei vieta, nei kas kita netinka tūsui.
Bet juk smagu, kai yra iniciatyva, kai žmonės nori organizuoti ir organizuoja. Gal tai nuoširdžiau nei baras-klubas, veikiantis kiekvieną naktį ir siūlantis abejotiną programą vien tam, kad ją siūlytų?
Gal. Bet reikia prieš organizuojant viską apsvarstyt, kad nepadarytum gėdos nei sau, nei artistui.
Kaip tau apskritai Kaunas?
Gražu žiūrėt, ir ten kažkoks atgimimas vyksta. Visai kitoks, nei Vilniuje, tiesa. Pažiūrėk kad ir į „Gargarą“. Prieš keletą metų nebūčiau pagalvojęs, kad tokia vieta gali Kaune egzistuoti! Nesuprantu, kas su Kaunu įvyko. Atrodo, kad tas pokytis labai staigus. Lyg į protą kauniečiai atėjo, ar kažkas panašaus.
Nemanau, staiga taip nenutinka, būna ilgas ir sunkus darbas, kurio rezultatai pagaliau pasimato ir pasigirsta. „Gargarą“ juk ne per savaitę įkūrė.
Pritariu. Manau, žmonių masė Kaune pasikeitė – daug kas išvažiavo, liko tik entuziastai, kurie susiėjo į vieną vietą, kaip ir sakei. Apskritai Kaune groti man labai patinka, net atrodo, kad kauniečiai labiau myli, nei vilniečiai. Gal net ir dažniau groju, nei sostinėje. Čia klubų nėra. Bet ir čia nesiskundžiu veiklos trūkumu. Kartais – tai turbūt irgi susiję su laidos uždarymu – atsistoji už pulto ir pagalvoji, kad visai nenori groti... Bet tikrai nedažnai, nors pastaruoju metu dažniau.
Esi atsistojęs už pulto ir supratęs, kad nesupranti, kaip grot?
Geras klausimas! Gal ne. Buvo taip, kad sunku. Buvo, kad neatsiminčiau. Beje, netgi visai neseniai. Taip būna per tuos didžėjų karnavalus, kai visi groja po pusvalandį. Tokių nelabai mėgstu, nes groti man patinka ir noriu tai daryti ilgiau, nei pusvalandis. Turbūt net žmonės nespėja suprasti ir įsigilinti į muziką, kai ji taip greitai keičiasi. Nors gal ir ateina ne dėl muzikos…
Kaip bebūtų, DJ maratonai – geras rinkodaros triukas, pritraukiantis daug žmonių. Tik didžėjams jis nebūtinai patinka, kaip ir tiems, kurie ateina būtent dėl muzikos. Tai jau nebe kultūra, o verslas, kaip ir tada, kai didžėjus kvieti bet kokius ir tik tam, kad sudarytų foną baro apyvartai.
Tai kur kultūra?
Sunku Lietuvoj su ja. Visų pirma valdžios požiūris į ją beveik neegzistuoja.
Atsiprašau, bet valdžia tikrai neturi ateiti ir duoti tau kultūros, manau, ji kyla iš apačios. Ypač kalbant apie muziką, elektroninę muziką. Neturi meras ateiti ir duoti pinigų naujam klubui.
Nebūtinai pinigai. Turi būti palaikymas.
Koks? Neleisti gyventojams policijos kviesti? Taip irgi nebus. Jei žmonėms trukdysim, jie ir skųsis. Tai ką valstybė turi padaryt, kad mums būtų smagiau?
Visų pirma turėjo neišvaikyti jaunų žmonių iš šalies. Pripažink, per daug tavo draugų, su kuriais anksčiau leisdavai laisvalaikį, ten, o ne čia, ar ne? Aš dažnai susimąstau, koks paradoksas, kad artimiausi gyvena toliausiai.
Tiesa... Tai gal ir pats išvažiuosi? Laida nebelaiko...
Yra tokių minčių. Būtų įdomu padirbėt radijuje kur nors kitur. Manau, sugebėčiau, juk patirtis nemaža. Susitvarkysiu visus galus čia, Lietuvoje, tada žiūrėsiu. Konkrečių planų nėra, bet galimybės tikrai neatmetu. Noro ir priežasčių išvažiuoti yra.
Pabaigai trumpas ir aiškus klausimas. Koks tavo mėgstamiausias didžėjus Lietuvoje?
Žinai, turbūt Justas Fresh. Tiesiog. Taškas.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS