Legendų pasimatymas
Ilgą laiką Karvę, Zhill, Saikl arba tiesiog Žilviną žinojau tik iš kalbų, ir būtent šios diskotekos proga pavyko ir gyvai susipažinti. Kita vasara jau buvo smagesnė, galiausiai aplankiau Žilvino diskoteką Brukline. 2010-aisiais Vilniuje jis vieši net kelias savaites. Tiesiog labai labai labai geras didžėjus ir pašnekovas su istorijos bagažu. Interviu irgi bus.
Rugsėjo 19-ą, penktadienį, „Woo“ įvyko istorinė diskoteka. Manau, tokių dvikovų būta ir gerokai anksčiau, tačiau praėjusių metų liepą nuo kardų buvo nuvalytos dulkės ir keturi „Boogaloo“ bei „Discomafia“ didžėjai pirmąkart susitiko „Woo" scenoje. Dabar gi, susiklosčius aplinkybėms ir lėktuvų reisams, beliko viską pakartoti.
Taip, tiek „Boogaloo", tiek „Discomafia" – legendų legendos, turint omenyje neilgą Lietuvos naktinėjimo amželį. Pirmieji kitąmet švęs penkioliktus metus, „mafijozai" gi kiek jaunesni, bet dėl savo po pasaulį išsibarsčiusios situacijos – egzotiškesni. Jei „Boogaloo“ girdime bent kas mėnesį, tai „Discomafia“ piką pasiekė prieš gerus kelerius metus ir tuomet sprogo, vieną narį išleisdama į Niujorko džiungles, kitą – į Londono dokus.
Ištaikę palankias progas savo dienotvarkėse, į Vilnių rugsėjį grįžo abu aukščiau minėti „diskomafai“ – niujorkietis Žilvinas, arba Saikl, ir londonietis Edvinas, arba Eddie. Prie jų „Woo“ prisijungti džiaugsmingai sutiko Saulius, na, o „Boogaloo“ dueto nariai Tomas Boo ir Fresh kelią į vieną rėksmingiausių sostinės vietų moka užsimerkę. Taigi lemtingą penktadienį abi diskžokėjų armijos laiko negaišo ir Radvilų rūmų rūsyje susitiko neįtikėtinoje ankstybėje – vos devintą vakaro. Pusę dešimtos pirmą poziciją prie grotuvų užėmė Žilvinas, netrukus pavarytas Sauliaus. Vėliau šį keitė Edvinas, tuomet atėjo metas ir „Boogaloo“ salvei.
Disco, soul, house, funk, dar keliolika stilių ir atspalvių – tokia štai buvo diskotekos nuotaika. Ją samčiu nuolat maišė visi iš eilės stoję prie pulto, tad niekad negalėjai žinoti, kas užgrius po dar vieno iš kojų verčiančio hito. Jiems sutartinai pritarė didžioji dalis gausiai ir ankstyvai subyrėjusios publikos. Ši irgi minė „auksinius“ Vilniaus laikus, kai emigrantai dar gyveno tėvų namuose, o etatinių vakarėlių lankytojų veidų nepuošė juoko raukšlės. Be abejo, užtektinai buvo ir tokių, kurie apie legendines „Draugystės“ viešbutyje ar Šv. Ignoto bažnyčioje vykusias orgijas girdėjo tik iš vyresnių kolegų. Bet naktį dokumentų juk niekas neprašo!
Be nuotykių, tąvakar „Woo“ netrūko ir incidentų. Kad ir vieno jauniausių renginio kaltininkų ir vienos egzotiškiausių tautinės televizijos žvaigždžių susidūrimas, kuomet pastaroji pirmojo paprašė „uždėti timberleiką“. Tai, deja, neįvyko, o jaunasis diskžokėjus netruko pamiršti nutikimą ir užsiimti „stalo teniso partija“ su kolega iš „Discomafia“. Ji ir kitos vakarėlio puošmenos truko maksimaliai – iki pusės septintos, bent taip teigia gyvi likę liudininkai.
Kaip ir buvo nulemta iš anksto, nugalėtojų šiame kare nebuvo, kaip ir pralaimėjusių. Tiesa, šeštadienį daugelis įvykio dalyvių jautėsi silpnai ir užleido pozicijas spėresniems šokėjams, tačiau tikras faktas yra tai, kad pusei diskotekos kaltininkų vieno vakaro buvo maža. Vos po savaitės, baigdami atostogas tėviškėje, jie plokštelėmis mojavo iš kitos Vilniaus vietos. Turbūt paskutinįkart iki kitų metų..?
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS