Aaìste: „Australijoje atsivėrė galimybės groti tai, ką noriu, o ne tai, ko iš manęs tikisi“
Aistė anksčiau buvo Soundsbeauty ir gyveno Kaune, o dabar jau kuris laikas feisbuką margina ryškiom Sidnėjaus spalvom – ne tik nuotraukom, bet ir skrajutėm bei miksais, pasirašytais Aaìste vardu. Po dar vienos skrajutės su dar geresniu lineup’u nusprendžiau pakalbinti muzikinę emigrantę ir paklausinėti jos, kaip gi iš Kauno atsidūrė Australijoje ir ar tikrai jai sekasi taip gerai, kaip atrodo. Neklydau.
Tradiciškai pokalbį iliustruojam garsais, šie įrašyti prieš gerą pusmetį. Žemiau bus ir gyvai iš klubo.
Kiek laiko jau esi išvažiavusi?
Nuo praėjusio rugsėjo. Planuoju mėnesiui grįžt liepą – tada atostogausiu nuo mokslų.
Ką studijuoji? Muzikos reikalus?
Ne, marketingą. Nors galvojau ir apie muziką, domėjausi čia esančiu SAE institutu. Yra padalinys ir Berlyne, norėjau važiuoti ten, bet atsidūriau Sidnėjuje. SAE mokslai daug brangesni. Pamąsčiau, kad marketingas irgi pravers, net ir muzikoje.
O ką dirbi?
Turiu du darbus. Vieną jau planuoju palikti, nes esu pervargusi. Dirbu restorane, daug studentų panašius hospitality darbus renkasi. Bet kuriuo atveju man pakanka pinigų už viską susimokėti, atostogų išvažiuoti, nueiti į restoraną, patūsint....
Mačiau, kad ir grojimų turi vis daugiau.
Taip, sekasi neblogai. Visai neseniai grojau turbūt kol kas didžiausiame renginyje, ten pasirodė ir Seth Troxler, „Optimo“, „Ame“, „Pachanga Boys“ – jie pagrindinėj scenoj, aš grojau mažesnėj. Susirinko gal apie 2000 žmonių. Tai ne klubas, o pramogų kompleksas, ten renginiai vyksta dienos metu.
Kai čia pernai atvažiavau, realiai Sidnėjuje nepažinojau nieko. Čia gyvena mano pusseserė, bet ji į elektroninę muziką nelabai linkusi. Per „Resident Advisor“ susiradau klubus ir promoterius, kurie man pasirodė įdomūs, ir eidavau tūsintis viena. Susipažinau su daugeliu žmonių, prisidėjau juos feisbuke, taip pastebėjau, kad vieni promoterių turi konkursą naujiems atlikėjams. Reikėjo siųsti miksą, aprašymą – tiesa, pamačiau konkursą likus porai dienų iki jo pabaigos.
Sidnėjuje tada buvau praleidusi gal keturis mėnesius. Iki tol ieškojau mokslų, darbo, gyvenamosios vietos – nelabai ir galėjau anksčiau kažko imtis. Prisistačiau kaip Lietuvoje šiek tiek grojusi, jiems labai patiko mano miksas, tad laimėjau pirmą vietą! Iškart pasiūlė groti klube „Burdekin Hotel“ – čia man labai patinka, dažnai atvažiuoja Europos atlikėjai, vyksta festivalių afterparčiai, darbuotojai tikrai myli savo darbą ir muziką. Taip atsirado dar daugiau pažinčių, atsivėrė naujos durys. Žmonės prisimena, kad matė mane „Burdekin Hotel“, kur groju kiekvieną mėnesį, kviečia į kitus renginius.
Palyginus su Lietuva, naktinė situacija čia šiek tiek kitokia. Kai tik atsikrausčiau, viskas buvo labai gerai, bet tuomet buvo priimti „lockout laws“ – po pusės antros nakties nebegali įeiti į klubą, o po trečios valandos nebegali nusipirkti alkoholio. Tas turėjo daug neigiamos įtakos – kelios vietos net užsidarė, kitoms šiaip prasčiau ėmė sektis.
Didelių, gerai įrengtų, su kokybiška garso sistema klubų čia nėra labai daug, dominuoja baro tipo erdvės. „Burdekin Hotel“ viskas gerai. Čia yra antra salė „Dugout“, kurioje groti tikra privilegia – čia tamsu, gali ir stipriau paspausti, susirenka tie, kurie supranta. Čia, beje, ir grojau pirmą kartą – nuo pusės pirmos iki antros, pačiu geriausiu laiku.
Su naujais įstatymais kai kurie klubai tapo „afterių“ vietomis – nuo trijų iki penkių nieko nusipirkti nebegali, bet po to – vėl gali. Tad pakanka palaukti iki ryto ir gali toliau tūsintis.
Dar yra tokie sekmadieniniai tūsai „S.A.S.H“, kurie prasideda anksčiau, kiekvieną savaitę čia groja kažkas labai stipraus. Aną sekmadienį, va, buvo Nina Kraviz. Či renginiai prasideda antrą po pietų ir baigiasi trečią nakties. Man pačiai teko ten groti per Velykas ir birželį.
O kaip australų scena? Yra gerų populiarių vardų, kurie iki Europos dar neatkeliavo?
Yra keletas. Pavyzdžiui, toks veikėjas Murat Kilic, jis dirba klube „The Spice Cellar“. Ši vieta veža pačius geriausius vardus, Murat yra rezidentas, bet turi sutarčių su geromis leidyklomis, pats keliauja į Europą groti. Bet tokių nedaug.
Tai europiečiai geidžiamiausi?
Na, taip. Tiesa, juos atvežti čia kainuoja ir laiko, ir pinigų. Kelionės, vizos, apgyvendinimas – visa tai brangu. Gal dėl to atlikėjai iš Europos ir laukiami. Apskritai bevei visi atvyksta keliems pasirodymams, turams – groja ir Sidnėjuje, ir Melburne, nes kitaip tiesiog neapsimoka.
Kaip manai, ar tai, kad tu irgi iš Europos – privalumas?
Iš tiesų ne. Gal privalumas didesnis tame, kad esu mergina ir mėgstu deep house. Sidnėjus – vieta, kurioje tikrų australų sutiksi retai. Visi čia keliauja. Pavyzdžiui, urėjau draugų iš Prancūzijos, jie čia buvo atvažiavę padirbti ir pakeliauti, išvažiavo. Jei tu čia lieki daugiau nei trejiems metams, tai yra wow.
Žinoma, visus domina Lietuva. Kai pasakau, iš kur esu, daugelis susidomi, ima googlinti. Galbūt tai privalumas.
Ar daugiau merginų DJ nėra?
Keletas... Bet daugiau tokių, kurios groja mainstreamą, į „Soundcloud“ susikrovę šimtą miksų, o į „Facebook – šimtą nuotraukų su bikiniais. Sidnėjaus elektroninės muzikos scena tokia. Čia populiarūs „Swedish House Mafia“, ypač po „lockout laws“ viskas taip suprastėjo. Melburne visai kitaip, ten scena tikrai stipri.
Nesvarstai persikraustyti ten?
Ne, šiuo metu – ne. Vos prieš pusmetį pradėjau mokytis, liko dveji su puse metų. Tada žiūrėsiu. Turiu studentišką vizą, tad tikrai nežinau, ką veiksiu.
Tikrai nenoriu grįžti į Lietuvą. Čia visi laimingi, daug atvykusių iš viso pasaulio, geras oras, klimatas, užsidirbti įmanoma, jei tik pasistengi. Jei Lietuvoje dirbčiau padavėja, nesugebėčiau be tėvų pagalbos išgyventi. Be to, turiu vaikiną – irgi didžėjus, susipažinom grodami tame pačiame renginyje. Jis mokosi „Ableton Liveschool“, manau, aš irgi pradėsiu.
Feisbuke mačiau, kad laimėjai toje mokykloje kursus?!
Čia gana linksma istorija. Išvažiavom į Tailandą atostogauti, bet draugui buvo likusios dar dvi mokosi „Ableton Liveschool“ pamokos, tad jis labai prašė grįžti anksčiau, kad jų nepraleistų. Aš nelabai norėjau anksčiau išvažiuot… Vos nusileidom, įsijungiau telefoną, žiūriu – praleistas skambutis. Perskambinau.
Prieš porą savaičių lankėmės tokioje konferencijoje, ten buvo daug prodiuserių, didžėjų ir panašiai. Ten vyko konkursas mokosi „Ableton Liveschool“ studio session’ui laimėti... Ir pasirodo, kad aš laimėjau trijų valandų pamoką! Tad tą vakarą, iškart po atostogų, į mokyklą ėjom dviese.
Apie tai, kad Sidnėjuje irgi yra „Ableton Liveschool“, žinojau dar Lietuvoje gyvendama, ir mamai iškart sakiau, kad eisiu. Ji juokėsi, bet va! Kursų ten yra įvairių, mane domina pradinukams skirti „Create & Destroy“, nes kol kas su „Ableton“ galiu susidėti miksą ir dar šiek tiek.
Norėčiau pabandyti pati kurti. Tai supratau, kai vienu metu ėmiau tiesiog neberasti sau artimos muzikos, tokio skambesio, kokį noriu groti. Žodžiu, nuo vasario užsirašiau į kursus, matysim!
Kada laukti kūrybos?
Dar nežinau. Minimalių bandymų jau buvo, žiūrėjau tutorialsus, stengiausi, bet manau, kad tikrai reikia studijų. Apskritai, mano manymu, gali būti arba labai geras DJ, arba labai geras prodiuseris. Kažkuri veikla yra svarbesnė. Aš – labiau DJ.
Sakei, kad nenori į Lietuvą. Ar visada ir planavai išvažiuoti?
Lietuvoje likti tikrai nenorėjau. Gal pusę metų bandžiau įsitvirtinti Vilniuje, bet ten nieko įspūdingo neatsitiko, nemačiau tame mieste savęs. Su drauge buvom Berlyne, svarsčiau apie mokslus ir ten, bet nemokėjau kalbos, tad dvejojau.
Mokyklą baigiau prieš porą metų. Buvau įstojusi į universitetą Londone mokytis muzikos prodiusavimo ir verslo. Planavau važiuoti, nors buvau buvusi Londone tik vieną kartą – švenčiau naujus metus „Fabric“. Bet vieną vakarą man paskambino pusseserė ir ėmė įkalbinėti, kad atvažiuočiau į Sidnėjų. Juokiausi, bet ji nenusileido. Pagalvojau, pasikalbėjau su mama... Ji palaimino, nupirko man bilietą, už ką esu tikrai dėkinga, ir išvažiavau. Viskas užtruko gal dvi savaites.
DJ karjera persikėlus pasistūmėjo gerokai, ar ne?
O, taip. Sakyčiau, einasi tikrai neblogai. Po renginio su „Optimo“ ir „Pachanga Boys“ patikrinau feisbuką, fanų padaugėjo. Gal čia smulkmena, bet tikrai įkvepia stengtis toliau. Aišku, be pradmenų Lietuvoje turbūt nebūtų viskas taip pavykę.
O kaip tu pradėjai groti? Ar tiesa, kad esi Donatello pusseserė?
Ne, nors visi taip galvojo! Kai buvau 14-os, vaikščiodavau į vakarėlius „Exit Junior“. Ten reziduodavo DJ Breezo. Man labai patiko ta muzika. Draugai bandydavo kažką su „Virtual DJ“, aš irgi užsimaniau. Pabandžiau, tada išgirdau, kad yra tokia DJ mokyklėlė klube „Amerika pirtyje“. Palankiau ją gal kokį pusmetį. Išprašiau mamos grotuvų – teko taupyt, sudėt visas Kalėdų ir gimtadienio progas.
Apie Donatello ir Kastį buvau girdėjusi, tada jie buvo „Exit“ rezidentai. Tad vieną dieną parašiau Donatello per „Pažintys.lt“ – pasakiau, kad patinka jo muzika, pati groju, man 14 metų, norėčiau pasimokyti, girdėjau, kad pats mokai... Jis atrašė, kad nemoko, bet po poros mėnesių susirado mane ir paklausė, ar dar nenusibodo groti.
Kadangi man tikrai nebuvo atsibodę, susitikom keletą kartų lyg ir pasimokyti, bet realiai mokėjau elgtis su grotuvais, turėjau savo muziką, šiokį tokį stilių, tad vietoj pamokų Donatello pasiūlė groti klubuose, apšildyti jį ir Kastį. Turėjo atrodyt juokingai tie mano važinėjimai į Šiaulius ir panašiai...
Bet mokykla turbūt buvo nebloga!
Taip, patirties tikrai daug įgavau. Tai buvo iššūkis, juk grodavau prieš „Exit“ rezidentus. Ne visi į mane labai rimtai žiūrėjo, bent jau iš pradžiū. Bet tas laikotarpis man labai padėjo, daug išmokau, mane pastebėjo. Nežinau, kas būtų be to!
Ko pasiilgsti Lietuvoje?
Savo lovos ir mamos. Draugų irgi, bet daugelis pažįstamų išvažiavus atsisijojo. Apskritai noriu į Kauną, pasivaikščiot po senamiestį. Pasiilgau namų jausmo. Bet ir čia viskas labai neblogai.
Ar Australijoje pasikeitė tavo muzikinis skonis?
Taip! Lietuvoje grodavau tokį progressive, mano skambesiui 100% įtakos turėjo Donatello ir Kastis. Visada mėgau gilesnę muziką, o Australijoje atsivėrė galimybės groti tai, ką noriu, o ne tai, ko iš manęs tikisi.
Čia, nors renginių lyg ir netrūksta, įvairovės nėra labai daug. Populiarus bouncy tech house, man jis nėra labai prie širdies. Apskritai mano skonis įvairus, dėl to iš pradžių vargau koncentruodamasi ir ieškodama savo krypties. Bandau ir tą, ir aną, ir trečią groti, visa tai sujungti – nenoriu, kad mane galima būtų apibūdinti dviem žodžiais.
---
Netrukus po mūsų „Skype“ sesijos Sidnėjuje įvyko tragiškai pasibaigusi įkaitų drama. Paklausiau Aistės, kaip jai sekasi – sakė, kad žmonės susijaudinę ir sunerimę, bet kartu papasakojo ir apie akciją #illridewithyou. Atrodo, Australijoje žolė tikrai bent šiek tiek žalesnė…
aaìste @ Soundcloud
aaìste @ Facebook
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS