Ką, jau antradienis?!
Penktadienis prasidėjo visiškai nerealiai, tikrąja šio pasakymo prasme. Niekaip neatspėtum, kur buvau. "Neringoj"! Vyko ten prašmatni kultūrinė varjetė (?) programa su būriu spalvingų atlikėjų, šokėjų ir visų laikų hitų. Na, manau, praeis dar ne vieni metai, kol jausiu poreikį ten lankytis dažniau. Bent jau dėl su cepelinais konkuruojančių Kijevo kotletų.
Bet kol kas esu nešlifuota piemenė beigi pajodžarga, todėl galiu ramiai sau trankytis iš vieno miesto galo į kitą ir ieškoti nuotykių. O jei jie dar ir su paslapties skarele, išvis jėga. "Skraiste" ar "šydu" liežuvis neapsiverčia sakyt, nes pirmoji vakaro stotelė buvo "Star Underground", kuriam iki prabangos kaip man iki Pulitzerio premijos. Į vakarėlį (keturi gimtadieniai) buvau pakviesta su skambiu p.s. - tik niekam nesakyk. Ir dar bent jau 80 tokių kaip aš ten atėjo.
Iš karto jaučiasi ta private party atmosfera - visų draugiškai, kartais net tiesiai iš taros, geriami taurieji gėrimai, diskžokėjas išdidžiai nemiksuoja ir rėkia kartu su East17 vokalistu "It's gonna be alright". O kitas, jau tikresnis šio amato atstovas maukia gėralą, atgalia ranka nusišluosto lūpas ir pradeda išdykauti - saujomis žarsto ant draugų ir šiaip matytų bulvių traškučius. Su Naujaisiais, ar ką? Vardų šį kartą leidžiu sau neminėti - vis dėlto slapta šventė.
Tai va, o kur slaptumas - ten ir nelegalumas, sako tradicijos. Policija tik dar dar dar sudarda vidun - net nėr kur dingti visiems. Barmenas, tiesa, ramus - bare alkoholio nė kvapo, bent jau kol kas, kol visi turi savo. O vakarėlio kaltininkai šiek tiek sunerimę, muzika pritildoma, policija išeina. Po keliolikos minučių vėl tas pats, tik jau darda policija jau taip: DAR DAR DAR. Mistiniu būdu jie vėl taikiai išvesdinami ir vakarėlis staiga praneša besikeliąs rūsin. Na, aš, kol baigėsi visas persikraustymo sambrūzdis ir atmosfera užvirė iš naujo, sugalvojau prasivaikščiot iki "Vault".
Oi, "Vault" tai man labai patinka. Jau minėjau čia visai neseniai, kad jis vis dėlto vienas iš tų nedaugelio tikrų tikrų klubų pas mus. O kodėl, klausi apsiputojęs, ar ne? Ogi todėl, kad ten viskas yra tokio vienui vieno lygio, kad prašalaitis pasijustų mažų mažiausiai vienišas. Atėjęs gali pasijusti kaip praeitin sugrįžęs - bent jau penkerius metus. Savininkas Mantas, draugiškai sėdintis prie įėjimo ir neatsisakantis padiskutuoti iš esmės bet kuria tema, visai aplinkoj susivokiantys apsauginiai, tada rūbininkas išsprogusiom akim ir dar narve uždaryta barmenė. Narvas tam, kad neliptų niekas pas ją, o jau bandė, tikina. Vargšiukė - ir nuo ko tiems klientams taip? Juk net kuklios degtinės gėrimaraštyje nėra.
Taigi nuo muzikos, nusprendžiau praleidusi rūsyje gal 10 minučių. Pagalvė vanoja tiesiai su peiliu į kepenis, man tikrai skauda, bet nieko negaliu sau padaryt, techno manyje, o aš jame. Apsidairau - visiems taip pat kaip man. Tik apsėstumo lygis skiriasi - vieni kratosi ir meldžiasi Pagalvei priekyje, kiti santūriau pritaria iš pakraščių. Pats Tuomas Rantanenas, kurio garbei ir vyko "Detected", kukliai (net nepasakytum, kad toks jau TOKS TOKS) sudėjęs ant juosmens rankas irgi stoviniavo pasienyje su vadybininku prie šono. Žmonių lyg ir neatrodo daug, bet kai pasitikslinu, sužinau, kad jų - geri pora šimtų, ir tai "Vault" - jau visai rimta.
Tuomas turėjo pradėti grot jau "tuoj tuoj", betgi žinai mane - sunkiai nustygstu vienoj vietoj. Kitą dieną pažistamas, ačiūdie (o gal deja?), patikino, kad nieko per daug ir nepraleidau: "Nu aš gal ir pats varydavau taip ****niolikos, bet... tikrai ne taip žiauriai. O nesulaukėt jūs to suomio ar kokio ten velnio? Žinok, niekas nepasikeitė, kai jis pradėjo, tas pats š***, tik dar garsiau... Jokio ten live tikrai nebuvo, laptopą pasijungė ir tik aukštus žemus sukinėjo pačiam sau vienam suprantama tvarka".
Tokia štai griežta kitą kelią pasirinkusio asmens nuomonė - aš jau sakiau, Pagalvė mane visai vertė iš koto, tai manau, kad Rantanenu irgi nebūčiau itin nusivylusi. Bet yra kaip yra, šį kartą savo tvirtos nuomonės pareikšti ne-ga-liu. Na, šį mėnesį techno man turbūt jau ir užteks.
Blaškiausi ir nebežinojau, kur dėtis - "Cozy" lyg ir ką tik aplankytas, progresyvas tegu palaukia kito savaitgalio, o visa kita - kažkaip ne tas. Tai ir vėl pasukau "Star Underground" link. Ten jau visi rūsy, muzikos garsumo niekas nebereguliuoja, prie CD grotuvų stovi vienas visai puikiai liaudžiai pažįstamas funk ir panašių dalykų propaguotojas, tiesa, groja regį. Vai vai. Vėliau jį keičia tas, kur iš visur (matot, aš sąžiningai neminiu vardų) ir pradžiugina minią geriausiu taip ir nepapuolusiu Eurovizijon gabalu iš Molvanijos - Zlad! - "Elektronik Supersonik". Po to aš jau sėdau į savo space rocket ir atsilabinau.
Beje, apie Euroviziją - šeštadienį žinoma, kad niekur nebuvau, nes visiškai savo noru stebėjau ją. Nors nei techno, nei hauso, nei tuo labiau dramenbeiso ten nė kvapo. Bet turbūt jei būčiau praleidusi "Saulėgrąžų" kapitono Višinskio debiutą televizoriuje, dabar tau neberašyčiau, cha. Tas gašlūnas, beje, išsyk po tiesioginio eterio puolė klubinėtis, o kadangi "Cozy" niekas nepaplojo įėjus, pasuko į "Gravity", kur, anot jo, pats ponas Sezzy jau buvo pramokęs miksuoti. Jėga - ruošiasi mano apsilankymui.
O kitas mano darbymetis žada būti labai ilgas ir dar turiningesnis. Savaitgalis plius dar dvi visai klubams palankios šventės lygu... pamatysim po geros savaitės, kam tai bus lygu.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS